„Nemuno aušra“: medikų algos kyla tik popieriuje? SAM privalo atsakyti į klausimus

SAM privalo atsakyti: medikams žadėtas atlyginimų augimas negali likti tik popieriuje

2025 metų spalį Sveikatos apsaugos ministerija kartu su devyniomis medikų profesinėmis sąjungomis pasirašė atnaujintą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį. Viešai skelbta, kad 2026 metais medikų atlyginimai didės daugiau kaip dešimtadaliu, o daugiausia dėmesio bus skiriama mažiausiai uždirbantiems darbuotojams.

Buvo pateikti ir konkretūs skaičiai: vienu etatu dirbančio gydytojo pastovioji atlyginimo dalis turėjo didėti nuo 2310 iki 2595 eurų – 285 eurais, arba maždaug 12 procentų.

Rengiant 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą taip pat skelbta, kad 148 mln. eurų bus skiriami sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms didinti, siekiant užtikrinti kolektyvinėje sutartyje numatytą darbuotojų atlygio augimą.

Taigi susitarimas buvo pasirašytas, tikslas įvardytas, o finansavimas numatytas.

Tačiau šiandien medikų profesinės sąjungos kalba apie visiškai kitokią tikrovę. Vienose gydymo įstaigose atlyginimai nepadidėjo, kitose jie buvo padidinti tik formaliai: pakėlus vieną atlyginimo dalį, buvo sumažinta kita. Galutinis darbuotojo atlygis dėl to galėjo nepasikeisti nė vienu euru.

Didžiausią susirūpinimą kelia sveikatos apsaugos viceministro Skirmanto Krunkaičio pasirašytos rekomendacijos gydymo įstaigoms. Jose pateiktas konkretus pavyzdys, kaip padidinus pastoviąją atlyginimo dalį galima sumažinti kitas išmokas taip, kad bendras darbuotojo atlyginimas liktų nepakitęs.

Vadinasi, medikui popieriuje pridedami 285 eurai, tačiau jo kišenėje realus padidėjimas gali siekti nulį.

Kyla pagrįstas klausimas: kas tuomet buvo pasirašyta – darbuotojų ekonomines garantijas įtvirtinanti kolektyvinė sutartis ar viešųjų ryšių dokumentas?

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Rūta Kiršienė ir teisės ekspertas Andrejus Rudanovas tokį atlygio „didinimą“ vertina kaip darbuotojų apgaudinėjimą. Ministerija savo ruožtu atsakomybę dėl konkrečių atlyginimų perkelia gydymo įstaigų vadovams.

Toks atsakomybės stumdymas yra nepriimtinas.

Kai reikia pasirašyti sutartį ir paskelbti gerą naujieną, atlyginimus kelia ministerija. Kai ateina laikas įvykdyti pažadus, staiga pareiškiama, kad už viską atsakingi ligoninių ir kitų gydymo įstaigų vadovai.

Darbo kodeksas nustato, kad kolektyvinėje sutartyje apibrėžiamos darbuotojų ekonominės sąlygos, garantijos bei susitarimo šalių teisės ir pareigos. Kolektyvinės sutarties šalys taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Todėl valstybė negali viena ranka pasirašyti įsipareigojimų medikams, o kita ieškoti būdų, kaip jų ekonominį rezultatą panaikinti buhalteriniu atlyginimo dalių perstumdymu.

Apie riziką buvo perspėta iš anksto

Dar svarstant 2026 metų PSDF biudžetą partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis kėlė klausimą, kodėl formuojamas toks didelis fondo rezervas ir kodėl daugiau lėšų nepaliekama realiam gydymo įstaigų finansavimui.

2026 metų gegužę, gydymo įstaigoms jau susidūrus su finansavimo trūkumu už suteiktas paslaugas, R. Žemaitaitis priminė SAM atstovams dar ankstesnį lapkritį iškeltą klausimą:

„Kas jums leido formuoti tokį PSD rezervą?“

R. Žemaitaitis siūlė rezervą riboti iki 10–12 procentų ir perspėjo, kad gydymo įstaigoms gali pritrūkti lėšų. Tuo metu SAM tikino, kad paslaugų įkainiai didės, todėl įstaigų įsiskolinimų ir kitų finansavimo problemų neturėtų kilti.

Ministerijos pateiktais duomenimis, buvo planuojama, kad PSDF rezervas pasieks apie 880 mln. eurų, arba 20,4 procento metinių fondo pajamų plano.

Šiandien šių perspėjimų nebegalima nurašyti kaip politinės retorikos. Praėjo vos keli mėnesiai, o gydymo įstaigos jau kalba apie pinigų trūkumą, medikai negavo žadėto atlygio augimo, o ministerija mėgina atsakomybę perkelti įstaigų vadovams.

Ministras privalo atsakyti

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis šios situacijos nebegali stebėti iš šalies. Nors kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta iki jo paskyrimo, šiandien ministerijai vadovauja jis, o medikų ir profesinių sąjungų pasipiktinimą sukėlusias rekomendacijas pasirašė jo viceministras.

Partija „Nemuno aušra“ reikalauja, kad sveikatos apsaugos ministras viešai atsakytų:

– ar ministras žinojo apie viceministro Skirmanto Krunkaičio pasirašytas rekomendacijas ir ar joms pritaria?

– ar ministerija garantuoja, kad kolektyvinėje sutartyje numatytas medikų atlygio augimas bus realus, o ne sukurtas tik popieriuje?

– kaip buvo panaudoti 148 mln. eurų, skirti sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms didinti, ir kodėl šios lėšos neužtikrino sutarto atlyginimų augimo visose gydymo įstaigose?

– kokių veiksmų ministerija imsis, kad padidinus pastoviąją atlyginimo dalį nebūtų mažinamos kitos atlygio dalys?

– kodėl į perspėjimus dėl PSDF rezervo ir gydymo įstaigų finansavimo rizikos nebuvo tinkamai sureaguota dar svarstant biudžetą?

– kas prisiims politinę atsakomybę už neįvykdytus valstybės įsipareigojimus medikams?

Medikai nėra eilutės „Excel“ lentelėje. Tai žmonės, ant kurių pečių laikosi visa Lietuvos sveikatos apsaugos sistema.

Su medikų bendruomene galima derėtis ir atvirai kalbėti apie valstybės finansines galimybes. Tačiau negalima pasirašyti vieno, viešai pažadėti kito, o paskui ieškoti būdų, kaip galutinį rezultatą paversti nuliu.

Jeigu ministras apie tokias rekomendacijas žinojo ir joms pritarė, jis turi paaiškinti, kodėl viešai deklaruotas atlyginimų didinimas gali baigtis nuliniu realiu prieaugiu.

Jeigu ministras apie jas nežinojo, kyla ne mažiau rimtas klausimas: kas iš tikrųjų valdo Sveikatos apsaugos ministeriją, jeigu ministro pavaduotojas gydymo įstaigoms siunčia tokio masto finansines rekomendacijas ministrui apie tai nežinant?

Abiem atvejais politinė atsakomybė niekur nedingsta.

Valstybės parašas po kolektyvine sutartimi privalo reikšti realų įsipareigojimą, o ne vien gražią antraštę ministerijos interneto svetainėje.